2009 m. spalio 29 d., ketvirtadienis

MTV mano distanciniame 'ant šešto'

Yra du variantai.

A)pasakoti viską kaip buvo ir tada žiūrėt kas nukris ant galvos.
B)pasakot kaip patogu.

(A)

17:00 Vilniaus miesto miegamuosiuose rajonuose važinėjo keleivių prasme tuščias taksi su dviem benzo pjūklais. Vienas ypatingai aukštas draugas draugiškai paprašė paskolinti šį dalyką pasirodymui.




MTV gimtadienis buvo reikšmingas tuo, kad praėjo pusė metų nuo mūsų pirmojo projekto drauge su Rūta. Kai ėjome Donkichoto ir Sančo Panšo sastatu į mados puotą - susipykom, apsikandžiojom ir nukritom nuo laiptų.

Šiai ypatingai progai turėjome ring flash'ą. Apvalų daiktą kuris prisitvirtina prie fotoaparato ir  v i s u s padaro gražesnius nei jie būna iš tiesų. Nemažai fotografų jį tamposi į vakarėlius ir net girčiausi veidai tada atrodo glamūriškai žavingi.





Dienos metu susitikome Vilniaus gatvės kavinėje ir gėrėm kavą. Atsidariusi kompą, rodžiau Rūtai kurias savo nuotraukas jai reiktų įdėti ten, kur įdės ( kažko dar nenorime viešinti).
Užrašų knygutėje paišiau įsivaizduojamus apsauginius. Rūta apkaltino panašumu į Tado Vidmanto žmogeliukus. Lapeli suvalgalgiau.

Savaitę prieš renginį sužinojome apie galimybę akredituotis į užkulisius. Griežtai kategoriškai nenorėjau 'tiesiog' vipo, todėl iš laimės šokinėjom ant lovos, kai sužinojom, kad bus TAIP.

Važiuodama iš taško N į tašką S turėjau stabtelti "univermage" kur suradau gumeles kaukėms vienos grupės pasirodymui.

Nuvažiavusi į tašką S - pašiurpau. Rūtos telefonas buvo išjungtas, o penkiolikos metrų spinduliu nebuvo nei vienos miniatiūrinės moterytės su ryškiu salotiniu krepšiu. Po keturių ratukų aplink pastatą atradau Rūtą ir ji paaiškino, kad telefoną išjungė nes 'pavarė' taksi.

Tiesiu taikymu žygiavome į užkulisius ir... Už mus abi žemesnė apsauginė pasakė - ne. Abstulbome, kad 'ne'.



Sėdėjom, sėdėjom. Ir pradėjom dirbti ten kur galima. Prie baro užpuolėme Karolį Jachimavičių. Nors man, asmeniškai, jo MTV gimtadienio rašinėlis tragiškai nepatiko (ir jis tą žino) mes ne priešai. Arba nebe priešai.

 Nuspyrėme jo gėrimus, pastatėme prie sienos ir kalbėjomes apie visokias mados rubrikas. Apie "Gatvės teisingumo" (uroboras.lt) ir "Nuo Pakabos" (pravda.lt) prasmę. Karolis pasakė, kad prasmė yra tokia, kad žmonėms patinka nužiurinėti vieniems kitus Vokiečių gatvėje.

Su kuo iš antro žvilgsnio - nesutinku. Vokiečių gatvėje žmonės seniai nebevaikšto nužiurinėjimui, prisimenu, kad šio dešimtmečio pradžioje, vyresnis jaunimas tikrai turėjo tokią tendenciją, bet pastaruosius septynerius metus tai daroma visai kitose Vilniaus miesto vietose.
\
Pavyzdžiui, mes su Rūta nebepažįstame Coffe Inno kartos, arba naujosios kartos augančios Kudirkos skvere. Mes ir jų slengo kartais nebeįkertame. Todėl žinodamos šią savijautą - mintyse atspėjome Karolio amžių ir jo 'auksinio laiko' datą.



Vėliau sutikome Ainį Storpirštį, jis sėdėjo ant laiptų ir pasipasakojo, kad tokios energijos iš šių žiūrovų nesitikėjo. Pašnekėjome apei skybelę.


Nuotrauka prieš kurios nutraukimą, sugebėjau pasakyti Ainiui, kad esu jo fanė numeris vienas. Jis, žinoma, nežino, kad po Varno spektaklio, Facebooke dvi dienas laikiau užrašą "Aini, kai vakar tave nužudė plyšo mano širdis". Nes jį nužudė tame spektaklyje, jis tiesiog dingo. Ainio draugas Dainius turi tradiciją per Vėlines degti žvakutes ant nežinomų kapų, kai mokiausi mokykloje mane ir mano drauge pakvietė prisijungti, bet šią savo atminties dalį blokuoju. Man žymiai idomiau įsivaizduoti, kad šito žmogaus nepažįstu ir jis kažkoks super mega tolimas, nes taip gyventi idomiau. Mano hobis - žavėtis Ainiu per atstumą.


Čia publika apei kurią šnekėjo Ainis. Jiems buvo liepta mojuot rankomis į priekį ir atgal. Jie klausė.



Nuotraukoje neslepiu nuostabos, kiek daug energingų žmonių susirinko į šią nusotabią šventę.



Matote dar vieną super talentingą vyruką. Jis irgi iš aktorinio, Mantas turi super lankstų veidą. Esu tikra, kad jis ilgai ir atsakingai treniruojasi priešais vonios veidrodį. Kiekvieną grimasą, kievieną rytą, gali būti, kad ir prieš miegą. Net nujaučiu, kad jis tai pradėjo daryti kažkada dvylikos, o gal ir ankščiau. Ir net beveik esu tikra, kad jei prisikastume prie jo šeimos nuotraukų stalčiaus - pamatytume grimasų evoliuciją. Nebaejokite, kad šioje nuotraukoje irgi matote atsakinėjančio žmogaus grimasą.



Kairėje matote Luką, jis yra spaudos fotografas ir privalo fotografuoti selebretes. Mačiau nuotrauką, kurioje  per vieną renginį Lukas įsikandęs MIA'i dovanotas kelnaites. Rūta džiaugiasi, kad jai nereikai fotografuoti visų ant rauono kilimo atsiradusių selebričių. Norėjome padaryti šventę spaudos fotografams ir nufotografuoti juos dirbančius, nes, tikėtina, kad tokių nuotraukų jie neturi labai daug.









Taip vyko interviu. O juos filmavo gotų gotas operatorius Petras.



Žemiau matote teležvaigždę Justą. Tokios laidos man padeda orientuotis - ar dar normaliu laiku grįžau iš darbo. Šiaip, jis yra super gerietis. Man buvo gaila prašyti jo prigulti ant asfalto. Jeigu atmintis manęs neapgauna- Justas kitą dieną turėjo lėkti į šokių pamoką. Labai draugiškas Justas, labai ačiū. Labai atsiprašome už kryžių, mes to neplanavome.




Toliau matote labai sėkminga M.O.M grupės nuotrauką. Jeigu būčiau grupėje, norėčiau tokios nuotraukos.












Justinas "gerklė" Jarutis ir Daukantas.






Čia mes užsukome į tokį kabarį. Buvo baisu, nes ant dutų užrašytas  paties  temperamentingiausio Lietuvos atlikėjo vardas. Kuris vėliau, paaiškėjo, kad buvo geros nuotaikos ir sukalbamas.






Turbūt labiau nei ekscenriški reperiai ar bet kas kitas pasirodęs ant scenos,  moterų dėmesį traukė Oskaras Koršunovas. Jį sutikome su draugais užkulisuose. Oskarui patiko Rūtos batai - botai. Tai tokie gėlėti dailūs batukai, kuriuos kažkada praminiau - kaubojukės botukais. Jie turi skeltuką priekinėje pusėje. Jei gražiai paprašysite Rūta jums juos nufotografuos ir parodys.



Koridoriuje susitikome Jazzu muzikantą Domą. Paklausėme kažko... Kažko apie stilių ir griebemės to kas arčiausiai. Iš kur jo akiniai - mes pasiteiravome. Ir jis atsakė, kad metus badavo, dirbo, siekė tikslo ir juos įsigyjo. Buvo sunku. Tada pasakė, kad, cha - cha, mus apgavo. Mes leidom jam suprasti kaip patikėjome ir tesingų darbuotojų malonei išėjome iš užkulisių. Atsidūrėmė vėl vipuose, fotografavome tuos, kurie dar buvo likę ir žmones, kurie nesibaidė gigantiškos Rūtos blykstės.



Salę užklojo butelių ir šiukšlių pliažas. Atsisėdom ant žemės. O tada vėl grįžome į užkulisius per scenos pusę, bet vėl išėjome. Pakeliui sutikome vieną šaunų, stažą turintį  fotografą su paaugle dukrele ir jos draugais. Vyras atėjo dirbti į MTV gimtadienį prasiblaškymui, nes pastovus darbas studijoje šiek tiek ir pabosta. Akimirką, kai kalbėjomes pribėgo dukrelė ir sako - tėti, tėti varom į Gravity.

Tą akimirką supratau, kad: pagal duktės zyzlų toną - šis žmogus labai labai geras tėtis, pagal tėčio negriežta - ne, kad tai tikrai labai geras tėtis. Ir prisiminiau, kaip pati būčiau norėjusi pirmą kartą nueiti į Gravity su savo tėčiu. Ir labai labai paprašiau, kad šis fotografas vestusi savo dukrą į klubą.

Gravity buvo ypatingai neblaivu. Rūtai Jarutis 'sulaužė' nosį ir ji sedėjo su tualetinio gumulu ant sofos. Tada aš priėjau ir sakiau - O, Dieve, kas tau, kas nutiko, vargšelė...
 Esmė tokia, kad neprisimenu nieko apie tai ir apie dar kelis dalykus.


B) Puiki nuostabi šventė sutraukė daugybę žmonių ir "žvaigždžių". Tai truko kelias valandas, o vėliau norintys galėjo palaikyti degimą Gravity naktiniame klube. MTV gimtadienis tra ta ta, tra ta ta la la la da da ir taip toliau. Kas ką vilkosi skaitykite http://www.pravda.lt/


1 komentaras: