2009 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Antradienis skambėjo iškilmingai.

\
Šios dienos projektas prasidėjo taip: Rūta nuomavosi objektyvą, o aš pirkau penkis milijonus arbatinių bandelių, kurios buvo pūstos it storiausios Jūros kiaulytės Justiniškėse. Dar pirkau pieną plastiko buteliuose. Jaučiausi tikrai neįprastai, it klijuočiau gumą po stalu.
Susitikome Čiurliono menų gimnazijos kieme, prie Mikalojaus Konstantino tamsiai pilko biusto.



Kai pirmą kartą naudojom tokios pakuotės pieną plastiko buteliuose – fotkinom Migloko ir tuomet paaiškėjo, kad ji alergiška laktozei, ko pasekoje aš asistavau laikydama stiklinę į kurią Miglė išspjaudavo visą baltą skystį su seilėmis.
Bet tai buvo labai seniai, 2008 metais.

 Rūta su sese Egle krapštė pieno etiketes, o aš klaidžiojau mokyklos koridoriuose, tyrinėjau baleto skyriaus plakatus su mažyčių super gausiai pridažytų mergaičių nuotraukomis. Tada atradau ko ir ieškojau - visą klasę draugų. Vos užėjusi jų pasikviesti į lauką pasijutau super herojumi, nes per mane pamoka baigėsi kelioliką minučių ankščiau. Visa muzikantų ketvirtokų klasė buvo ekstremaliai komunikabili.






Kiečiausia klasės mergaitė ir mano pusseserė Marija. Kol dalis mergaičių paprašytos pasidaryti pieno ūsus, maivėsi ir trepsėjo bateliais - Marija užsivertė visą butelį, užspringo, apsipylė ir dar aplaistė laiptus.
Mergaitės vartė akis, o  Berniukai sakė - duok penkis. Beje, šitas hyper aktyvus vaikas yra padaręs savo "Ginklų ir rožių" grojaraštį "Pravdai", ketvirtokai čiurlioniukai dar nesibaido radijo stočių hitukų, tad nenustebkite.




Laukėm Dalios ir visai nenuobodžiavom - stovėjom ant laiptų, nevalgėm bandelių ir spjaudėmes pienu. Kai nusibodo, pasipasakojau visai krūvai būsimų muzikantų, kad šiandien grosime "WOO" ir panašiai. Paprašėme, kad jie įvertintų grojaraštį, kuris atrodė taip:


]







Vaikai improvizuodami ir krizendami padainavo 60% visų dainų. Skambėjo kaip kutenamas elfų choras. Paklausėme jų ką šiaip klauso. Viena mergaitė mielai būtų skeiterė, sakė miršta dėl Avril, kita mergaitė žavisi Lady Gaga, kita už tai aną patempė už plaukų, o dar kita mergaitė sakė, kad normaliausia yra Jurga. Suicide DJS dėl neobjektyvių priežasčių patiko tik Marijai ir Adomui, o 69 danguje visus papiktino ir vaikai kaip vinimis i siena sukalė - gėda už tokias ir žiauriai.







Atvyko Dalia ir išlindo saulė. Visą dieną  ir vakarą mums sekėsi su šviesa. Fotosesija su vaikai baigėsi ir mes pasakėme ore kabojusią frazę - O dabar jau galite valgyti bandeles ir laistyti pieną. Aidint spiegimui ir žviegimui, lyg kažkokios "Rimi" bandelės, be įdaro ir net be cinamono - būtų kažkas iškilmingo atsisveikinome su visa gauja super muzikalių mažų žmonių. Jie mums palinkėjo sekmės "WOO". Fotografavome Dalios portretą, susitarėme išgerti kavos kitą dieną "Valentino" restorane. Tai buvo super idomus interviu apie paauglius primatus ir idėjų vagystes. Kartą per pusę metų sutinku herojų, kuris apverčia mano galvą su visais suvokimais ir supratimais - aukštyn kojomis, dabar man vėl pasisekė. Todėl apie Dalią iš mūsų - išgirsite, perskaitysite ir pamatysite dar žymiai daugiau. Viskas kitame "Pravdos" numeryje. Mes žiauriai laukiame.




Atsisveikinome su Dalia. Mes trys - aš, Rūta, Eglė lipome laiptai pakylėtos ir net nepajutome, kaip pėstute nukeliavom lygi pat "univermago". Ten nusipirkome baltų helio balionų ir kaspiną. Ir kavos, nes net talentingi vaikai pasiemė neblogą kiekį energijos. Per visą miestą nuvykome iki "De' Žavu", išsirinkome po retro suknelę vakarui. Abi purpurinės, bet skirtingų kirpimų ir super derėjo. Rūta saviškę išsirinko vos įkišusi ranką į spintą, o aš jau pasirinkau 'prisiderinimo prie draugės' strategiją...
 Beliko paskutinė, pati šilčiausia fotosesija - mergaitė ir tėtis. Rūta apžavėta.  Toks mažas žmogus turi tokį didelį modelio potencialą, charizmą ir sugebėjimą vestis fotografą, kad nemojuodama rankomis fotografe to nemoka nupasakoti. Fotografavome Vilniaus gatvės pradžioje, prie "Zaros". Mergaitė su paskui ją sekiojančia fotografe įbėgo į parduotuvę ir pagaliau stabtelėjusi sudiktavo - visi batai mano. Daugiau super gražių nuotraukų rasi čia - www.fotomusic.tk



Atsisveikinome prie "WOO" ir nulipusios laiptais žemyn, supratome, kad nebeturime kojų ir dar neturime jokio makiažo. Vieną akį pasidažiau tamsiai mėlyną spalva, kitą violetine. Nuovargis. Išsitraukėme kompaktus, pagrojome, apsvaigom nuo vyno ir mano buvęs fotografas ir mūsų abiejų geras draugas Visvaldas mus pamatė va taip:



Kitą dieną abi sau priminėm Džordaną Butkutę. Bet mes dar dainuosime.
Sekantis įrašas apie mados fotosesiją, šiušklių maišus plaukuose, sedėjima spintoje ir dar kažką.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą