Darbinės privilegijos ir žurnalų pasaulio apgavystės.

Lovoje su Tadu Vidmantu. 


Net trys merginos būsimoms pažintims galės pasakyti, kad matė Tadą Vidmantą lovoje su tuščiu alkoholio buteliu. Na , dar kokios keturios "Beolos" baldų salono darbuotojos, kurios fotosesijos metu dirbo gretimame kabinete.

"Beoloje" fotografuojasi visokie garsūs žmonės ir truputį vaidina, kad čia jų namai. Turėjau nutraukti šią paslapties skraistę, kad vėliau, pavartę "Žmones", negalvotumėte, kad Tadas Vidmantas slapta gyvena su kokia serijalų žvaigžde. Fotosesijai palaiminimą davė mano dėdė ir krikštatėvis Naglis. Jis labai kietas, nes yra ir būriuotojas (kapitonas), ir skulptorius, ir jo salone tikrai gražūs daiktai. 

Mergaitė (Ugnė Sabalys) yra super žavi manekenė ir šiuo metu dirba Japonijoje. Jai užvilkome nuo Rūtos numautą sijoną ir pavertėme suknele. Kūrinio konstrukciją sutvirtinome Martyno Kazimierėno atšvaitais,kuriuos segėjau švarke. Fotografė viską fotografavo, vilkėdama mano ilgą  žieminį paltą. Tai vienintelis man žinomas minusas, renkantis fotografą moterį. 
Fotografas vyras net nepastebėtų, jei jam kažkas numautų sijoną.

Tadas keliose nuotraukose vaidino, kad geria kavą. Cha. Bet tai apgavystė, jis kavos niekada negeria.

Vėliau, eidamos iš fotosesijos su Rūta, sustojome prie Vokiečių gatvės kosmetikos parduotuvės vitrinos ir ilgai žiūrėjome į prabangius, 90'ųjų pop kultūrą primenančius dažus. 


Kitą dieną pasibaigė Aleksandro Vasiljevo Viktorijos laikų kostiumų paroda Radvilų rūmuose ir vyko mano "Arogancijos" vakarėlis . Jo proga "WOO" tuoletą papuošiau užrašu "Aš pasaulyje gražiausia". 


Skrajutę man sukūrė Rūta:

Mainais už tai aš savo draugei sugalvojau pavadinimą jos parodai Rūdininkų knygyne (tavo puikus skonis, knygyne). Ateik į Rūtos Jankauskaitės parodą "Rūtos, piktžolės ir rožės". Čia kabo krūvos piktų ir draugiškų moterų nuotraukų, kurias sukūrė Rūtos pavojingai laki fantazija. 

Kito mėnesio įrašas vadinsis "Draugą pamečiau". Be to, artėja mūsų komandos vienerių metų gimtadienis. Šventė vyks internete, pakviesime visus artimiausius draugus ir herojus į skype pokalbį, ir  keisimės failais ir sinchroniškai klausysime geros muzikos iš projekto "Mano senelis pop žvaigždė".

http://www.facebook.com/pages/Marla-Singer-Photography/273085897954?created

Tapk Marlos Singer fanu ir gausi kvietimą į šventę.

Nauja patalynė.

Pamirškite viską ką deklaravome. Viskas iš naujo.

Mes nerūkome, mes rūkome. Mes nevalgome mėsos, mes valgome kiaulieną. Mes nedėvime nuobodžių drabužių, mes apsiperkame "Lindex". Mes sapnuojame princeses, mes sapnuojame kulkosvaidžius. Mudvieju ryšio paslaptis tai bendros iliuzijos. Vienas knygų manjakas yra pasakęs, kad kartais tik iliuzijos priverčia tave suktis rutina aprūkusioje virtuvėje. Mūdviejų iliuzijos tokios stiprios ir iškrypusios, kad jas žinodami užsprigtų pusė Vilniaus gyventojų, o Vilniaus vandenų kalvelės nuo žmonių nervų vibracijos sprogtų skylėmis ir pro jas į dangų veržtūsi vandens čiurklės apipindamos miestą vaivorykščių voratinkliu.

 Su nauju Jūsų lapu, skaitovai ir stebėtojai.

Plačiai išsižiok nes norime tau sukišti salotas, sriubą, kepsnį ir desertą vienu ypu.

Kairėje Rūta, dešinėje Elena.

Martin Virgin & Sauth Express vaikinų grupės fotosesija vyko vietoje kur dar nevyko nei viena fotosesija. Vyrukai apvilkti vintažinės "De'Žavu" rūbais. Parduotuvė užsiima ne vien moteriškais reikalais, kaip matote. Kokie keturi/penki su puse žmonės gyrė Martyno marškinėlių ir kelnių derinį.

Fotosesijos metu supratome, kad mes labai merginos, o jie labai vaikinai. Į mašinas žiūrėjome kaip į spalvotus objektus. Pasijutome kažkiek 'impotentiškos'. Nemokame vairuoti, todėl nė nesusigundėme pačiupinėti korvetės ar mustango vairo. O vis koks bernas nuklysdavo nuo fotosesijos centro ir svajingai įlipdavo į kažkurį automobilį pasedėt.

Mašinų salonas įrengtas sename planetariume. Seniau čia buvo  ištaigingas restoranas, kurio palikimas - iškilimingas fontanas su visokiasi specialiaisiasi efektais.

Šis fantastiškas jaunuolis yra mano kaimynas Vaclovas. Jeigu turėčiau dukrą ir Vaclovas ją pakviestų į pasimatymą - pergyvenčiau nebent dėl to, kad ji jam ko nepadarytų. Tai yra džentelmeniškumo čempionas ir fantastiškas modelis viename, skambu kaip "Tide" milteliai, bet tai visiška tiesa. Vieną vakarą Rūta gavo fotosesijai lempą ir turėjome staigiai sugalvoti ką nufotografuoti. Lengviausias varjantas buvo griebti draugus: griebiau kaimyną ir geriausią draugą dizainerį. Rūta griebė katiną Simoną. Jis vis dar neturi uodegos.

Nuotraukose Vaclovas vilki Giedriaus Paulausko drabužius. Giedrius yra fantastika, nes iš jo daiktus šiam naktiniam fotografavimui atvykom su Vaclovu pasiimti vidury nakties. Tą dieną atidarinėjo VDA naujausius rūmus.

Šioje nuotraukoje Vaclovas plikomis rankomis laiko katiną. Modelis yra super alergiškas katėms, todėl mes labai vertiname jo auką.

Facebook'o lankytojai vienbalsiai nusprendė, kad Vaclovas yra panašus į Twilight pagrindinį herojų.

Dar prieš pasiūlydamos Vaclovui fotografuotis su Paulausko drabužiais sugalvojome, kad būtų šaunu jam užvilkti peruką ir suknelę. Iš inercijos dar priklijavome blakstineas ir padažėme lūpų blizgesiu. Mūsų perukas baigia numirti, todėl, jei kas turite nebepatinkantį peruką - mes jį mielai įsivaikinsime.

Dar viena įsimintina fotosesija vyko apie devynias ryto. Nuotraukoje matote Daivą Starinskaitę, Šeškines kalvas ir Aušros Urbanavičiūtės kostiumą. Pilki marškinėliai - modelio nuosavybė.

Plastiko bantelį pagamino  pati Rūta. Tiesiai po fotosesijos Daiva išvažiavo automobiliu į gastroles. Mes išsiskirstėme po namus ir kažkurią iš mūsų pykino.

Fabriko metodu fotografavome visus "Naujokų" numerio naujokus. Aukščiau matote Avį ir Gerai Gerai. Avis kramto Rūtos tabako suktinę. Manau, kad turėtumėte pasikalbėti su Rūta apie rūkymą, nes ji tai rūko, tai nerūko. Bet visada skundžiasi žala sveikatai. Nuotraukos fone - būsimi "Pravdos" tapetai. Juos kadaise planavau įsigyti savo kambariui, bet sugyventiniai teigė, kad tas papūgėles vieną dieną norėsiu pakarti. Bendradarbiai pasirodė daug spontaniškesni, ir... Taip, tai bus naujieji "Pravdos" tapetai.

Begalybė, begalybė...

Vaikeli, žurnalus spausdina princesės.

Tai turėjo būti Pravdos viršelis temai "Virtuvė".

Fotografė: Rūta Jankauskaitė

Stilistė: Elena Reimerytė

Modeliai: Ieva C. ir Patricija Ž.

Spaustuvė "Spaudos kontūrai"

Ačiū Ingai Norkei

Fotosesijoje malėmės aplink žurnalus spausdinančius ir pakuojančius darbininkus. Pradžioje jie žvalgėsi ir trūkčiojo pečiais, bet po pusantros valandos tapom "savos". Vieną draugą darbininką matote video filmuke. Patricija ir Marija laipiojo gigantiškais popieriaus bokštais, turėjome mintį jas pavežioti žurnalų mašinos takeliu kartu su važiuojančiais žurnalais, bet tuo metu važiavo daug konkurentų žurnalų ir mes sąmoningai nenorėjome, kad jie liestusi prie mūsų modelių.

Princesės dirba vilkėdamos Irinos Isajevos kostiumus.

Suknelės  iš Nacionalinės Mados galerijos esančios prekybos centre Gedimino 9. Beje čia yra visa galybė išskirtinio dizaino aksesuarų: auskarų, apyrankių, skarelių, sagių ir vėrinių. Nėra daug vietų kur rastume daiktų vertų Kalėdinių išlaidų, bet į šį lietuviškų grožių kampelį tikrai sugrįšime. Čia kabo ir Eglės Žiemytės paltukai, kuriuos fotografavome su milžinišku vilkšuniu Cerberiu ir raudonvainikėle mergaite. [FOTO]

Karūnos (koljė) autorė - Eva Baliul. Pirmąją savo darbo "Pravdoj" vasarą sutikau Eva madų šou Užupyje. Tada vos iškepta kostiumų dizainerė (ji šiaip tą ir daro) pasakojo, kad jos stiliaus ikona Madonna iš savo "Erotica" kūrybinės epochos. Todėl jaučiu, kad kažkada ji mus nupūs savo kostiumais.

Mūsų modeliai šiaip yra dvyliktos klasės moksleivės ir į vėlyvą ketvirtadienio vakaro fotosesiją jas susirinkome tiesiai iš korepetitorių rankų. Stebimės, kaip joms nenusibostame. Projekto metu daug bėgiojame ratais, juokiamės be priežasties, o kartais verčiame laipioti dviejų metrų aukščio popieriaus ritiniais. Finale jas pridažome į vandenį nereaguojančiais dažais ir tada tokias pristatome namo.

NE, drauge, per Naujuosius vienas neliksi. Ateik pas mus.

O kuo minta Jūsų kiemo žvirbliai? Šeškinės rajono žvirbliai po mūsų naujametinio vakarėlio fotosesijos lesė bankucheno ir juodos duonos trupinius.

Per Naujuosius metus su Rūta grosime Tamstoje, savo vakarėlyje "Mano Senelis Pop Žvaigždė."
Mus apšildys "Saulės kliošas". Čia mūsų asmeninė programos interpretacija. Dueto nuomonė gali skirtis nuo klubo šeimininkų ir grupės. Pirmoji vakarėlio serija vyko dar rudenio pradžioje, apie tai mūsų pasakojimas ČIA. Naujiesiems ruošiames kaip spiegiančios dramos būrelio pirmūnės prieš spektaklį tėveliams. Rūta rytais geria kiaušinių trynius, o aš mokausi žongliruoti šešiais kamuoliukais.

Mandarinų kvapas ir šaltųjų ugnelių dūmai okupavo šalikus ir sekiojo dar septynias valandas. Bet mes džiūgavom, nes jis mažiau karingas nei silkių su svogūnais.

Darbo vakaras prasidėjo kai taksi atvykau iki Rūtos namų. Jos katinas Simonas jau kurį laiką vėmė, bet tą dieną jautėsi žymiai geriau. Tada susikrovėm ant rankų daiktų piramidę ir judėjom link vienos mielos močiutės autentiškai senovinio buto. Skaudėjo rankas ir po kitų tos dienos projektų jautėmės suvažinėtos. Užtat vėjo kryptis lėmė, kad lietus lijo tiesiai mums į veidus ir net jei būtume apsižliumbusios - niekas negalėtų pasakyt.

Rūtos senas draugs Ignas išgirdo, kad ieškome seno buto su senais baldais ir senais tapetais. Pasiūlė užsukti pas savo močiutę į svečius. Ji net turėjo senų stiklinių. Viskas autentiška, net sofos užtiesalas.

Projektui ruošėmės vartydamos senus šeimyninius albumus. Pravertė dėžė tarybinių žaisliukų, kuriuos Rūtos mama pavadino - antikvariniais. Dėžėje buvo kokie šeši seniai šalčiai su vaško žvakutėmis. Ir stikliniai burbulai kuriems teko įverti siūlų kilputes. Ant šviestuvo prikabinome popieriaus girliandų, jos irgi kvepėjo švente.

Saulės kliošo vyrai vilkėjo savo ir Rūtos gyvenimo meilės Vidmanto marškinius. Vidmantas labai draugiškas ir visada viskuo su visais pasidalina. Justė Starinskaitė (Buvusios grupės vokalistės jaunesnioji sesutė) vilkėjo kostiumėlį iš vintažinės "De'Žavu". Bei mano akinius iš www.urbanoutfitters.com, kurie nesukuria jokių vaizdo efektų.

Maisto produktus supirko Ona iš "Tamstos" klubo ir užduotį įgyvendino tobulai. Nuo krekždučių iki aguonėlių, nuo mandarinų iki silkės ir svogūnų, ir kumpio, ir pomidorų bei šampano.






Ačiū Ignui ir jo močiutei.

Trys vienoje

 Genialumas slepiasi paprastume. Prabangiausių teatro kostiumų, kokius tik eilinių dvidešimtmečių (mūsų) akys regėjo, fotosesija vyko labai paprastai. Kaip paaugliai Galeroje maitindavosi batonu su majonezu, taip mes turėdamos absoliučiai nulinį biudžetą sukūrėme vos dvi valandas užtrukusią fotosesiją. Senokai svajojome apie Asmik ir sukneles, ir balkonus, ir galimybę tai pagaliau padaryti. Svajonės nukrito ant galvos vos ne kitą dieną. Asmik gali tik poryt ir TIK poryt - pasakė vadybininkė apie mega daug gastroliuojančią žvaigždę. 

Sugalvojome idėją - teatro herojai eina į miestą.

Logistika ir lobistika. Du žodžiai kuriuos užrašysim ant šito veiklos skyrelio.

Modelis: Asmik Grigorian

Fotografė ir nuotraukų dizainerė: Rūta Jankauskaitė
Kostiumų dailininkas: Juozas Statkevičius

Fotosesijos prodiuserė, asistentė ir žurnalistė: Elena Reimerytė

Grimerė ir šukuosenų meistrė: Emilija Šidlauskaitė

Lempos: Visvaldo Morkevičiaus, Rūtos statybinių reikmenų sandėliukas.

Transportas: Julius (Flamingo band), Marija ir Kazys.

"Vakarėlį" baigėme po dešimt dešimt kongreso rūmų rūsy, prasidėjo ten pat ketvirtą.

Mados fotografijos fano mirtis

Nėra pinigų. Nėra pinigų mūsų įsivaizduojamoms suknelėms, net nėra pinigų medžiagų atraižoms. Nėra malūnsparniui ir net taksi. Nėra pinigų supermodeliams, tuo labiau jų lėktuvų bilietams. Nėra pinigų visažistėms ir jų metaliniams lagaminėliams. Visada klegenančiai hyper linksmų asistentų komandai tikrai pinigų nėra. Ajajaj... Ajajaj... Ajajaj... (monotoniškai).

Trūkčiodamas verkia fotografas kampe prie sumestų štatyvų ir ofiso kėdžių krūvos. 

O kada jų buvo? Mes, asmeniškai, tai įlipome į traukinuką, kuriame jų jau nebebuvo. Ir pastoviai sutinkame ajajuojančius žmones, kurie pasirėme smakrus pasakoja apie 'anuos' laikus su tarnaitėmis ir niekada neišpakuotais kelionų lagaminais koridoriuose. Gaila, gražu, graudu, tikimes, kad tai dar ne saulėlydis, nepalūžkite ir t.t. 

Bet kai jokiuose ofisuose ir salonuose pavartome senus lietuviškus žurnalus suprantame, kad naujosios eros labai reikėjo. Skauda kaip reikėjo.

 Dažnai leidžiame laiką kartu su mano senu, Rūtos nauju, draugu Visva. Jam dvidešimt bus tik kitais metais, o aną sekmadienį jau teko tapti Juozo Statkevičiaus pagrindiniu fotografu.  

Mano akimis,  artimi mano draugai ir yra naujoji karta. Skambu naiviai, kaip plastmasinių ponių kolekcionierė, bet jaučiu tą visa širdimi (kairėje krūtinės pusėje).

Karta kuri nebeklausia – kiek mokėsite, o iš karto vardina ką moka. 

Kažkam atsakėme, kad kai nėra iš ko, galima iš bet ko.

Tada išsitraukėme šiukšlių maišą iš kibiro ir bemaigydamos pamatėme vaizdą. Tarybinė sporto rūmų architektūra, lavoniena dar krutėjusi paskutiniais undergroundo vakarėliais. Dvelkia kapinių ramybė. 

Kažkuria prasme fotografavome mirtį kapinėse. Pagalvojau, kad tik paaugliai gotukai karstosi tarp antkapių ir nieko nebijo. Gal mes karstomes irgi.

Šita fotosesija skirta mirusiai senąjai mados kultūrai Lietuvoje. 

Tiesiai po jos, galvojome spėti į filmą apie kostiumų dizainą “Skalvijoje”. Mano draugas mums rekomendavo, bet spėti nepavyko ir nutūpėme sušilti kavinėje.

Nuotraukas paliesti pirštų galiukais galėsite naujame “Pravdos” numeryje. Modelis – Ieva Cieminytė, šiukšlių maišus savo rankomis išlankstė pati Rūta. Ir tiulį užvyniojo ant vaikiško, smegenis spaudžiančio plaukų lankelio irgi pati fotografė. 

Dėkojame nematomiems Sporto rūmų sargams ir varnoms sinchroniškai skrodžiusioms pilkai gęstantį dangų.

P.S: fotosesijos kadrai jau kitą dieną (2009.09.29) pasirodė internetinėje erdvėje. Kas neliko nepastebėta Mariaus.

Neobjektyvios nuomonės žmonės, mūsų draugai, šiuos jo darbus įvardino kaip perkramtytas idėjas. Mes tuo tarpu susikryžiuojame rankas už galvos ir žiūrime į savo ant stalo nukritusius batų raištelius. Neįdomu, nu. Aš manau, kad būtų juokinga, jei Rūta dabar padarytų fotosesiją įkvėpta pastarųjų šio vaikino nuotraukų. Čia tai iššūkis. 

Kaip mano anos savaitės herojus sako – Čia ne mokykla, čia super mokykla.