2009 m. spalio 29 d., ketvirtadienis

MTV mano distanciniame 'ant šešto'

Yra du variantai.

A)pasakoti viską kaip buvo ir tada žiūrėt kas nukris ant galvos.
B)pasakot kaip patogu.

(A)

17:00 Vilniaus miesto miegamuosiuose rajonuose važinėjo keleivių prasme tuščias taksi su dviem benzo pjūklais. Vienas ypatingai aukštas draugas draugiškai paprašė paskolinti šį dalyką pasirodymui.




MTV gimtadienis buvo reikšmingas tuo, kad praėjo pusė metų nuo mūsų pirmojo projekto drauge su Rūta. Kai ėjome Donkichoto ir Sančo Panšo sastatu į mados puotą - susipykom, apsikandžiojom ir nukritom nuo laiptų.

Šiai ypatingai progai turėjome ring flash'ą. Apvalų daiktą kuris prisitvirtina prie fotoaparato ir  v i s u s padaro gražesnius nei jie būna iš tiesų. Nemažai fotografų jį tamposi į vakarėlius ir net girčiausi veidai tada atrodo glamūriškai žavingi.





Dienos metu susitikome Vilniaus gatvės kavinėje ir gėrėm kavą. Atsidariusi kompą, rodžiau Rūtai kurias savo nuotraukas jai reiktų įdėti ten, kur įdės ( kažko dar nenorime viešinti).
Užrašų knygutėje paišiau įsivaizduojamus apsauginius. Rūta apkaltino panašumu į Tado Vidmanto žmogeliukus. Lapeli suvalgalgiau.

Savaitę prieš renginį sužinojome apie galimybę akredituotis į užkulisius. Griežtai kategoriškai nenorėjau 'tiesiog' vipo, todėl iš laimės šokinėjom ant lovos, kai sužinojom, kad bus TAIP.

Važiuodama iš taško N į tašką S turėjau stabtelti "univermage" kur suradau gumeles kaukėms vienos grupės pasirodymui.

Nuvažiavusi į tašką S - pašiurpau. Rūtos telefonas buvo išjungtas, o penkiolikos metrų spinduliu nebuvo nei vienos miniatiūrinės moterytės su ryškiu salotiniu krepšiu. Po keturių ratukų aplink pastatą atradau Rūtą ir ji paaiškino, kad telefoną išjungė nes 'pavarė' taksi.

Tiesiu taikymu žygiavome į užkulisius ir... Už mus abi žemesnė apsauginė pasakė - ne. Abstulbome, kad 'ne'.



Sėdėjom, sėdėjom. Ir pradėjom dirbti ten kur galima. Prie baro užpuolėme Karolį Jachimavičių. Nors man, asmeniškai, jo MTV gimtadienio rašinėlis tragiškai nepatiko (ir jis tą žino) mes ne priešai. Arba nebe priešai.

 Nuspyrėme jo gėrimus, pastatėme prie sienos ir kalbėjomes apie visokias mados rubrikas. Apie "Gatvės teisingumo" (uroboras.lt) ir "Nuo Pakabos" (pravda.lt) prasmę. Karolis pasakė, kad prasmė yra tokia, kad žmonėms patinka nužiurinėti vieniems kitus Vokiečių gatvėje.

Su kuo iš antro žvilgsnio - nesutinku. Vokiečių gatvėje žmonės seniai nebevaikšto nužiurinėjimui, prisimenu, kad šio dešimtmečio pradžioje, vyresnis jaunimas tikrai turėjo tokią tendenciją, bet pastaruosius septynerius metus tai daroma visai kitose Vilniaus miesto vietose.
\
Pavyzdžiui, mes su Rūta nebepažįstame Coffe Inno kartos, arba naujosios kartos augančios Kudirkos skvere. Mes ir jų slengo kartais nebeįkertame. Todėl žinodamos šią savijautą - mintyse atspėjome Karolio amžių ir jo 'auksinio laiko' datą.



Vėliau sutikome Ainį Storpirštį, jis sėdėjo ant laiptų ir pasipasakojo, kad tokios energijos iš šių žiūrovų nesitikėjo. Pašnekėjome apei skybelę.


Nuotrauka prieš kurios nutraukimą, sugebėjau pasakyti Ainiui, kad esu jo fanė numeris vienas. Jis, žinoma, nežino, kad po Varno spektaklio, Facebooke dvi dienas laikiau užrašą "Aini, kai vakar tave nužudė plyšo mano širdis". Nes jį nužudė tame spektaklyje, jis tiesiog dingo. Ainio draugas Dainius turi tradiciją per Vėlines degti žvakutes ant nežinomų kapų, kai mokiausi mokykloje mane ir mano drauge pakvietė prisijungti, bet šią savo atminties dalį blokuoju. Man žymiai idomiau įsivaizduoti, kad šito žmogaus nepažįstu ir jis kažkoks super mega tolimas, nes taip gyventi idomiau. Mano hobis - žavėtis Ainiu per atstumą.


Čia publika apei kurią šnekėjo Ainis. Jiems buvo liepta mojuot rankomis į priekį ir atgal. Jie klausė.



Nuotraukoje neslepiu nuostabos, kiek daug energingų žmonių susirinko į šią nusotabią šventę.



Matote dar vieną super talentingą vyruką. Jis irgi iš aktorinio, Mantas turi super lankstų veidą. Esu tikra, kad jis ilgai ir atsakingai treniruojasi priešais vonios veidrodį. Kiekvieną grimasą, kievieną rytą, gali būti, kad ir prieš miegą. Net nujaučiu, kad jis tai pradėjo daryti kažkada dvylikos, o gal ir ankščiau. Ir net beveik esu tikra, kad jei prisikastume prie jo šeimos nuotraukų stalčiaus - pamatytume grimasų evoliuciją. Nebaejokite, kad šioje nuotraukoje irgi matote atsakinėjančio žmogaus grimasą.



Kairėje matote Luką, jis yra spaudos fotografas ir privalo fotografuoti selebretes. Mačiau nuotrauką, kurioje  per vieną renginį Lukas įsikandęs MIA'i dovanotas kelnaites. Rūta džiaugiasi, kad jai nereikai fotografuoti visų ant rauono kilimo atsiradusių selebričių. Norėjome padaryti šventę spaudos fotografams ir nufotografuoti juos dirbančius, nes, tikėtina, kad tokių nuotraukų jie neturi labai daug.









Taip vyko interviu. O juos filmavo gotų gotas operatorius Petras.



Žemiau matote teležvaigždę Justą. Tokios laidos man padeda orientuotis - ar dar normaliu laiku grįžau iš darbo. Šiaip, jis yra super gerietis. Man buvo gaila prašyti jo prigulti ant asfalto. Jeigu atmintis manęs neapgauna- Justas kitą dieną turėjo lėkti į šokių pamoką. Labai draugiškas Justas, labai ačiū. Labai atsiprašome už kryžių, mes to neplanavome.




Toliau matote labai sėkminga M.O.M grupės nuotrauką. Jeigu būčiau grupėje, norėčiau tokios nuotraukos.












Justinas "gerklė" Jarutis ir Daukantas.






Čia mes užsukome į tokį kabarį. Buvo baisu, nes ant dutų užrašytas  paties  temperamentingiausio Lietuvos atlikėjo vardas. Kuris vėliau, paaiškėjo, kad buvo geros nuotaikos ir sukalbamas.






Turbūt labiau nei ekscenriški reperiai ar bet kas kitas pasirodęs ant scenos,  moterų dėmesį traukė Oskaras Koršunovas. Jį sutikome su draugais užkulisuose. Oskarui patiko Rūtos batai - botai. Tai tokie gėlėti dailūs batukai, kuriuos kažkada praminiau - kaubojukės botukais. Jie turi skeltuką priekinėje pusėje. Jei gražiai paprašysite Rūta jums juos nufotografuos ir parodys.



Koridoriuje susitikome Jazzu muzikantą Domą. Paklausėme kažko... Kažko apie stilių ir griebemės to kas arčiausiai. Iš kur jo akiniai - mes pasiteiravome. Ir jis atsakė, kad metus badavo, dirbo, siekė tikslo ir juos įsigyjo. Buvo sunku. Tada pasakė, kad, cha - cha, mus apgavo. Mes leidom jam suprasti kaip patikėjome ir tesingų darbuotojų malonei išėjome iš užkulisių. Atsidūrėmė vėl vipuose, fotografavome tuos, kurie dar buvo likę ir žmones, kurie nesibaidė gigantiškos Rūtos blykstės.



Salę užklojo butelių ir šiukšlių pliažas. Atsisėdom ant žemės. O tada vėl grįžome į užkulisius per scenos pusę, bet vėl išėjome. Pakeliui sutikome vieną šaunų, stažą turintį  fotografą su paaugle dukrele ir jos draugais. Vyras atėjo dirbti į MTV gimtadienį prasiblaškymui, nes pastovus darbas studijoje šiek tiek ir pabosta. Akimirką, kai kalbėjomes pribėgo dukrelė ir sako - tėti, tėti varom į Gravity.

Tą akimirką supratau, kad: pagal duktės zyzlų toną - šis žmogus labai labai geras tėtis, pagal tėčio negriežta - ne, kad tai tikrai labai geras tėtis. Ir prisiminiau, kaip pati būčiau norėjusi pirmą kartą nueiti į Gravity su savo tėčiu. Ir labai labai paprašiau, kad šis fotografas vestusi savo dukrą į klubą.

Gravity buvo ypatingai neblaivu. Rūtai Jarutis 'sulaužė' nosį ir ji sedėjo su tualetinio gumulu ant sofos. Tada aš priėjau ir sakiau - O, Dieve, kas tau, kas nutiko, vargšelė...
 Esmė tokia, kad neprisimenu nieko apie tai ir apie dar kelis dalykus.


B) Puiki nuostabi šventė sutraukė daugybę žmonių ir "žvaigždžių". Tai truko kelias valandas, o vėliau norintys galėjo palaikyti degimą Gravity naktiniame klube. MTV gimtadienis tra ta ta, tra ta ta la la la da da ir taip toliau. Kas ką vilkosi skaitykite http://www.pravda.lt/


2009 m. spalio 16 d., penktadienis

Tu - mano pirmasis viršelis

Po kelerių metų pertraukos Pravdą logotipas vėl kabo virš specialiai temai sukurto viršelio.






Pirmoji idėja buvo kopijuoti  "Panelės" viršelį su Migloko. Tik padaryti jų fotošopinį varijantą kitaip - pastatyti tikrai nuogą Miglę prie žydrai dažytos sienos.  Krūtinę pridengti apdriskusiu popieriaus lakštu. Tada vyresni dėdės mus pamokė, kad čia bus neįdomu ir kūrybiškai atbula.
 Tada sėdėjom ant savo skudurų lagamino ir galvojom toliau.


Galima sakyti, kad šitas viršelis yra pačios Miglės idėja, su jos pačios auskaru apie jos pačios kopijavimą. Ji naktimis googlina  tapytoją Johannes Vermeer.




Kažkada kalbėjom apie niekus Skype ir aš paprašiau jos atsiųsti savo profilio paveikslėlį. Va šitą ("Mergina su perlo auskaru"):







Pasakiau, kad oho ir super, labai pavykusi kopija. Po to viskas rituliavosi ir rituliavosi, nusprendėme daryti Džokonda, bet Miglei būti su perlo auskaru taip patiko, kad ji mus visus persunkė idėja, kad šis paveikslas kažkas tokio. Ir visiems džokonda pasidarė nebeidomu.







Viską fotografavome pas mūsų draugą Visvaldą. Drabužius traukėm iš mano garsiojo lagamino ir  naudojome truputį Rūtos pudros antakiams. Balta apykaklė viršelio nuotraukoje sukurta iš mano pačios, tuo metu vilkėtų marškinėlių.
 Fotosesija buvo kosminė, ypač dėl bendros kosminės savijautos. Po visko, radau auksines univermaginio modelio rankas ir įsimylėjau. Su Migle sugalvojome, kad tokios rankos gali būti ir kolje, ir plaukų lankeliu, ir liemenėle, ir klubų aksesuaru. Gali būti, kad tai bus mūsų dar vienas projektas, po dar didelių keturių. Viską papasakosiu kitame įraše.


Migloko istorija apie antakius ir kaip ją prilupo mama:










Vizualus atsakymas į klausimą - kodėl negalima kalbėti kai tave fotografuoja.












O dabar mes su Rūta medituojame prieš Asmik Grigorian fotosesiją su Juozo Statkevičiaus kostiumais.






Tekstas: Elena Reimerytė
Nuotraukos: Rūta Jankauskaitė






2009 m. spalio 6 d., antradienis

Dėde, trys merginos įstrigo blyninėje ir negali išeiti

Tą dieną atsidarinėjo kino teatras "Pasaka", kas mano manymu, papuola į reikšmingesnių Senamiesčio dalykų šimtuką per penkiolika metų. O mes su Rūta nuo anksti iki vėlai darėme fotosesijas. Viskas vyko pagal paprastą receptą:


1. Sugalvojome, kad "De' Žavu" vintažinė prie Rotušės fontano yra "Pravdos" vieta - naujokė.  


2. Pakalbinau vintažinės šeimininkę Gintarę, kuri yra jauna, savarankiška pana ir labai normaliai tvarkosi. 


3. Sugalvojom iš jų drabužių padaryti normalią mados fotosesiją. Nuomavomes lempas, nes nelabai turime (Šiuo metu jau kažkokias turime ir mus tenkina).


4. Ieškojome modelio "Facebooke". Ilgai ieškojome, apšnekinėjome merginas, jas skanavome, vertinome ir tai skambėjo daug žiauriau nei devintokių klegenimas mokyklos valgykloje. Išsirinkome Dalią Jurkevičiūtę - žmogų su aštuonių kilogramų charizma ir dar kokiu kilogramu akių ir dantų. Neapsišovėme. 


5. Atitaikėme dydžius ir modelius. Su kompiuteriu nusifotografavome galimus varijantus ir tai atrodė va taip:
















6.Išsirinkome vietą, tai buvo naujai atsidariusi blyninė "Art Cafe creperie". Jos viduje yra gabaliukas autobuso ir keli staliukai, kabo paveikslai, ant palangės pastatytos žavios lėlės. Čia dar niekas nieko nefotografavo tiems visiems glianciniems kioskų žurnalams - mums labai tiko.


7. Padarėme Gintarės fotosesiją. Interviu ir nuotraukas pamatysite jau sekantį pirmadienį "Pravdoje". Kol kas neatidengsime šios merginos veido. Rankinuko su katinėliu savininkė - pati Rūta.







8. Padarėme valandos pertrauką, per kurią nieko nepirkdamos, pasėdėjome "Coffe Inn" lauko kavinėje Didžiojoje gatvėje. 


9. Iškeliavome į "De' Žavu". Aprengėm Dalią, padažėme, sukišome į plaukus šiukšlių maišą ir taip pastatėm jai kuodą, kuris, einant link kavinės, klapsėjo ir iškritęs iš galvos galėjo šokiruoti turistus ar šiaip ramesnius žmones.







10. Darėme fotosesiją, kurio pasekoje Daliai iškepė blyną, kurį vėliau ji suvalgė.
Nuotraukoje beveik vaidiname, kad aš jai draudžiu maitintis blynais, nes ji, atseit, modelis, o aš, atseit, piktas žmogus. 





Šiaip, kavinė yra tikrai maža (apie 20 kv. m), tad ją visą išnaudoti kiekvienam drabužių komplektui buvo galinga užduotis. Juolab, kad fotosesijos metu, kaip normalią dieną, ant už pusantro metro esančio staliuko žmonės valgė blynus ir mes jų lauk nevarėme. Lenkaitės turistės laipiojo per lempos laidą ir sakė "ifuhrsū9y" kas lenkiškai reiškia - atsiprašom.




11. Išsikvietėme taksi ir su Rūta ėmėm kliedėt iš nuovargio. Prisikliedėjome iki nekaltų savižudžių, kurios mirdamos spigina tamsoje.Atrodė, kad tą vakarą visus iškirtęs gripas mūsų neaplenkė ir kai pradėsime sirgti - numirsime. Grįžau namo su trim dešimtim visokių daiktų, vos užlipau laiptais.








Rodome truputį fotosesijos:





















2009 m. spalio 5 d., pirmadienis

Nekaltos savižudės mirdamos spigina


Šeštadienį dėl mūsų blizgėdamos iš šalčio mirė Ieva, Kotryna ir Marija. 




Vakarykštį projektą suplanavome kažkurio ketvirtadienio naktį, kai su aštuoniolika maišų rūbų ir lempų stovu dantyse klupčiojom bejėgės taksi link. Važiavome žibintais paryškintu senamiesčiu ir kalbėjome  apie Coppola, apie jos Dior reklamą. Apie jaunų mergaičių iš pasakų trapumą ir keistos kilmės energiją. Apie "Air".  Apie mirties vaizdavimą fotografijoje.


 Tai nebe pirmas kartas kai norime kraujo fotosesijose. Pirmą - tai darėme juokingai. "M.O.M" fotosesija  juokėsi iš kraujo ir siauo filmų. Šį kartą žinutė turėjo būti ste - bu -klin - ga. Kaip barbių dėžėje ir po "Disney" logotipu užaugusi karta, stebuklus matome sintetiniuose blizgučiuose ir Kalėdinėse lemputėse.


Ieškojome savižudžių kraujui blizgučių, todėl prisipirkome blizgiausių ir repetavome atskirai namuose. Tada aš Rūtai elektroniniu paštu siunčiau žaliais blizgučiais kraujuojančią nosį, o ji man - auksiniais burną. 


Sekantis "Pravdos" numeris bus apie idėjų kopijavimą, Ibelhauptaitė jame pasakys, kad idėjos yra nepavogtos tada, kai pripažįsti savo įkvėpimo šaltinį. Mes ne tik pripažįstame, mes skelbiame šį darbą ode jam.
Jis buvo visiškai spontaniškas ir gimė susimetus drabužius, batus, blizgučius ir giminaičius. It žaisti klases dienos metu, Moniuškos skvere.




 


Marijai auksu kraujavo burna ir nosis. Ji mums pozavo ir raudonvainikaitės fotosesijai su šuniu, beje, nuotraukose ji dėvi tas pačias pėdkelnės. Dar nespėjo jų panaudoti jokiose Krikštynose.


 


Už manęs arbatą geria mano skeltagalvė dukterėčia Ieva. 


 


Kotryna ir Marija yra sesutės. Dalykai vyko Rūtos tėvų kieme, kuriame jos mama užaugino nuostabų sodą. Buvo skausmingai šalta ir jei kas būtų įrašęs mūsų, o ypač modelių dantų kalenimą gautusi puikus perkusinis kūrinys. Kai nekalenome dantimis - juokėmės košdamos šaltyje garus. Visos modeliukės susipažino per modeliavimą ir yra iki skausmo mielos ir žemiškos mergos, nė trupučio nekalbančios apie paviršutiniškas nesąmones.  Tamsoje kišo rankas į prūdą, vilkosi niekeno nebrendintus drabužius, valgė blizgučius, gulėjo ant žoldės šaltyje ir persirenginėjo šaltyje. Ir gėrė tokią arbatą, kokią joms atnešė.


 


Ant stalo matome gliceriną ir tik vieną iš kelių blizgučių. Dar mano, jau 3 šiemet, telefoną, baltą kaspiną ir neužsidegusią žvakę. Bei kamerą, kas reiškia, kad artimiausiu metu mūsų blogas bus ne tik puoštas nuotraukomis ir tekstais. Man negaila pasakyti, kad blizgučius tepėme ant glicerino, pabandykite ir jūs. 











"Nekaltos savižudės"






 


Ieva dėvi vitnažinės "De' Žavu" suknelę, ją atradau visai netikėtai šeštadienį, puikiai tiko mūsų filmo interpretacijai. Rūta šiuos kadrus darė stovėdama ant kopečių. Kojinės pačios Ievos, o bateliai iš sesučių mamos spintos.


 


Marijai buvo žiauriai šalta. Ji devėjo mano 80'ųjų suknelę, kuri guli bordiniame, auksu kaustytame lagamine, kambario kampe. Šviesiai žalios spalvos drabužis atkeliavo tais senais laikais iš Amerikos. 


 


 


Kotryna - Marijos vyresnė sesė ir dabar studijuoja juvelyriką Telšiuose. Jos užduotis buvo įmerkti ranką į labai labai šaltą dekoratyvinį prūdelį. Nuotraukoje ji dėvi mano pirmosios komunijos suknelę, kuri irgi gulėjo minėtame lagamine.  


 


 


Po fotosesijos grįžau namo ir numečiau maišą keistų drabužių, kas jau tapo įprasčiau nei namo grįžti su savo pačios, sau, savo vienos tikslais dėvimais daiktais. Po pusvalandžio vėl susitikau su mūsų modeliukėmis, buvome suplanavusios eiti į "ŠOK ROK" atšvęsti fotosesijos. Ieva nesivalė praskeltos galvos ir šiurpino apsuaginius. Tada tokiais pat rožiniais blizgučiais ir auksiniais, kokiais žibėjo Marija -  pasidažiau akis. Skirtingai. Marija po fotosesijos apsipirkinėjo "Maximoje" ir sutiko matematikos mokytoją - iš to strioko nusiplovė savo blizgučius.






AČIŪ REŽISIEREI SOFIA COPPOLA, GRUPEI "AIR", IEVAI, MARIJAI IR KOTRYNAI.